- šmaikštas
- 3 šmaĩkštas, -à adj. (4) KŽ; Rtr žr. šmaikštus 1: Vienas šmaikštas botagėlis, antras da šmaikštesnis LTR(Vb). Kur tu gausi, bernužėli, šmaikštą botagėlį? (d.) Lnkv.
◊ šmaĩkšto liežùvio apie gebantį šmaikščiai, taikliai pakalbėti, atsikirsti: Elena buvo šmaĩkšto liežùvio mergiotė, niekas jos neparkalbėdavo, visada atsikirsdavo Skrb.
Dictionary of the Lithuanian Language.